meshkiop

Nežinau ar dėsiu. Jei dėsiu, pakeisiu. Jei ir pakeisiu, tai bus kito skyriaus pradžia…Kantrybės zuikiai. Čia istorijos galas, tai žinoma, kad  trunku rašyti.

Skaityti toliau »

Jūs manęs šią akimirką tikrai nemylit. Žinau. Žadėjau skyrių šią naktį, o skyriaus nėra.

Žadėjau Čarli. Rašiau Čarli, visą naktį. Rašiau VS pusę nakties. Dabar sėdžiu turėdama du Pasak Čarli skyriaus ir pusantro VS. Ir nededu nei vieno, nes… nes man jie nepatinka. Rašyti naktį, jie kažkokie neaiškūs. Perskaitysiu ryt iš naujo, jei bus geri - dėsiu, jei ne - taisysiu.

Skaityti toliau »

Čia su klaidomis tikrai jau nežaidžiau ;DDD

Dani daliai ir grasinimams dar tikrai šviečiasi išvysti istorijos šviesą.. Artimiausioje ateityje.

Skaityti toliau »

Susitarimas su Janu, kol neatėjo Krisas:

Po ilgų paieškų, Čarli rado jį laiptinėje, žvelgiantį prieš save nykiu žvilgsniu. Ji uždarė laukines duris, tačiau garsas neatkreipė Jano dėmesio. Nulipusi kelis laiptus žemyn, ji perbraukė sijoną po savo užpakaliu ir atsisėdo šalimais. Lėkštė su blynais gulėjo laiptu žemiau. Vienas, prakąstas kaip obuolys, karojo tarp vaikino pirštų. Ji atsiduso, pastumdydama lėkštę tai pirmyn, tai atgal ir stumtelėjo draugą pečiu.

- Tu bandai nusižudyti, valgydamas tuos blynus?

Skaityti toliau »

Pareigūnas: sakykite, panele Lali, kada paskutinį sykį matėte savo brolį?

Aš: trečiadienio vakarą. mudu abudu žaidėme kartu su elenos istorija, kai aš nusprendžiau eiti anksčiau miegoti, dėl mokslų ir visa kita. kai pabudau, jo ir pėdos buvo atšalusios.

Pareigūnas: daugiau nei prieš 96 valandas.

Aš: tai labai blogai?

Pareigūnas: ekchm–akhum-mum-hum. ar jūsų brolis, jūs sakėte, linkęs dingti nepranešęs?

Aš: kartais, pone pareigūne. todėl ir gaišau kreiptis į policiją. bet šį sykį jis dingo ilgam ir aš pradedu nerimauti.

Pareigūnas: bandėte klausytis muzikos?

Aš: taip.

Pareigūnas: vaikščioti lietuje be skėčio be jokios naudingesnės priežasties?

Aš: taip.

Pareigūnas: žiūrėti romantines komedijas?

Aš: taip. o dieve…

Pareigūnas: bute registruotame jūsų vardu gyvena dar vienas asmuo, neklystu?

Aš: ne. aš, mano kambario draugas ir žiurkėnas.

Pareigūnas: ar jūsų kambario draugas ką nors matė, ką nors girdėjo minėtąją naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį?

Aš: deja, jis miega labai kietai ir negirdėjo nei durų atsidarant.

Pareigūnas: o kaip jūsų žiurkėnas?

Aš: vyciokas?

Pareigūnas: taip, sakėte, kad jis mėgsta…

Aš: ji. atleiskite, tęskite.

Pauzė.

Pareigūnas: jūsų žiurkėnas – patelė, vardu vyciokas?

Aš: taip. ar tai susiję su dingimu?

Pareigūnas: nemanau, bet kiekviena detalė tyrime yra svarbi. ar vyciokas sutarė su jūsų broliu?

Aš: taip.

Pareigūnas: negalėjo brolis netyčia patekti į pašaro lėkštutę?

Aš: iš kakaliukų nekvepia. uosčiau du kart. te, patikrinkit pats.

Pareigūnas: snif snif. chm…

Aš: tikrai, plius, vyciokas - vegetarė.

Pareigūnas: gerai… turėsime jį.. ekhem, ją apklausti vis tiek.

Aš: kuo tik galėsim tuo padėsim… pareigūne, prašau, raskite mano brolį…

Pareigūnas: gerai, paleisime į serverius jo duomenis, o tuo tarpu jūs sėdėkite namie, jei kartais jis paskambintų ar pasirodytų.

Aš: šniurkšt. šniurkšt.

Tai labai keistas būdas atsiprašyti visų jūsų ištikimų skaitytojų už visiškai tuščią ir neproduktyvų savaitgalį… Nėra labiau nuliūdusio ar nusivylusio manimi, kaip aš pati ;(((

Tikrai tikrai labai atsiprašau. Lali

paprastai taip nedarau… ;D nededu skyriaus, kuris tikriausiai BUS istorijoje ir tik šiaip nėra baigtas ;D Bet… mane spaudžia galybė darbų, prisėst prie rašymo iki ryt nakties tikrai negalėsiu, todėl įmetu. Tikriausiai ir istorijoje bus toks pat. O gal ir ne.. anyway, gabaliukas, kurį parašiau tarp pamokų:

Skaityti toliau »

Sorry, sorry sorry. Jokių skyrių iki savaitgalio nebus ;( Pradėjau mokslus, išvažiuoju į Team Building kelionę, nei kompo, nei neto, nei laiko tenai neturėsiu… Sorry!

Rašau, kad nelauktumėt naktimis ir nenusiviltumėt rytais ;)

Bučkiai visoms, Lali

Japs, buvau parašius, kaip Krisas spėja į traukinį. Japs, nedėjau būtent dėl to, ką pamanytų kiekvienas, perskaitęs tekstą žemiau… Too damn hollywood. Taip saldu ir taip nuvalkiota būtų buvę, jei jis iš ties spėtų…

O juk istorija ir taip saldi.

Oks, kad suprast šitą, reik žinot, kad traukiniai ten kitokie. Rimts, nežinau kokie, bet imsiu į pavyzdį daniškus ar vokiškus. Nauji, tylūs, kažkokie elektriniai (?), greiti, su automatinėmis durimis, kurios lieka uždarytos nebent paspaudi nedidelį mygtuką šone. Tai va. Skanaus:

***

Ji krūptelėjo, kai kažkas pabeldė į langą šalimais. Vos nenudardėjusi ant grindų, Čarli atskleidė užuolaidą iki galo ir apmirė. Štai jis stovėjo, visoje savo rytinėje katastrofoje, kuria būtų galima pavadinti nugulėtų plaukų, neskusto smakro, susiglamžiusių drabužių derinį.

Jos akys pūtėsi ir pūtėsi, kol Krisas labai rimtu veidu neparodė į duris. Čarli šiaip ne taip prisivertė pakilti ir eiti link išėjimo, kovodama su noru pasiimti dar ir daiktus nuo bagažo lentynų. Jis taipogi pajudėjo, ir jie keliavo į priekį nenuleisdami vienas nuo kito akių per traukinio langus.

Čarli prasilenkė su keletu paniurusių keleivių ir nusileido laiptukais lauke, supdamasi į megztinį dar stipriau.

Ji padvejojo prieš nusileisdama ant perono grindų: likti ant laipto ir tuo pačiu beveik su lyg jo ūgiu, buvo gana viliojanti versija.

Ji atidžiai nužvelgė Krisą, negalėdama patikėti, kad jis čia. Nei laukinėse fantazijose jis nebūtų taip pasiilgęs. Galbūt vijęsis traukinį su savo Impala, bet ne atsidūręs po langu, lyg koks žudikas, už nugaros slepiantis kirvį.

Jis atrodė tarsi springtų oru: sunkiai alsuodamas, paraudusiais nuo šalčio skruostais.

- Kas per velnias?- ji pagaliau sugebėjo paklausti, purtydama galvą ir pasisukdama šonu, kad kiti keleiviai galėtų įlipti. Platforma pamažu tuštėjo, kai laikrodis ant sienos skelbė vis labiau artėjantį išvykimo laiką.

Krisas, rodos, neturėjo žodžių. Taigi ji paklausė dar syk?

- Ar tau visai kukū? Ką tu čia veiki?

- Aš iš tikro spėjau,- jis pagaliau sumurmėjo, regis apstulbintas ją sutikęs beveik taip pat, kaip pati Čarli.

- Aš tik,- jis perbraukė delnu sau per galvos šoną ir apsidairė, tarsi visiškai normali traukinių stotis galėtų paaiškinti jo būvimą vietoje,- ar… am… – vaikinas vėl atsisuko, paraudusiomis nuo bemiegės nakties akimis.

Jis neturėjo žodžių. Jis jautėsi kaip absoliutus mulkis. Jis buvo persigandęs dėl motyvų, kuriais čia lėkė kaip pasiutęs.

- Tu neatsisveikinai,- jis pagaliau tarė ir ėmė spardyti save mintyse už tokį lėkštą išsisukimą.

- So?- Čarli papurtė galvą,- mobilūs egzistuoja,- ji ištraukė saviškį iš rankovės, prisimindama, kad laikė pasiekiamoje vietoje tik dėl to, kad laukė Kriso skambučio. Žinoma, ji neketino to pripažinti garsiai.

Ji vėl paslėpė ten telefoną, su visa ranka, drebėdama iš šalčio. Kristoferis iš karto prakeikė save nespėjęs užsivilkti švarko, kurį dabar galėtų duoti. Jis pats testovėjo su marškinėliais, gūždamasis.

- Aš palikau savą namie,- jis suburbėjo.

- O,- Čarli linktelėjo ir nutilo, laukdama kokio nors tęsinio. Žinoma, tai negalėjo būti viskas. Jis galbūt teiktųsi pakelti ją į orą, apsukti, pabučiuoti ir pasakyti, kad negali be jos gyventi? Tai būtų fantastiška.

- Tai…- jis įsikišo rankas į kišenes, atsilošdamas atbulomis.- kaip sekasi?

Čarli nusišypsojo:

- Šaltis kanda į užpakalį. Kaip tau?

- Ir man šalta. Taip,- jis palinksėjo, nuleisdamas ir skubiai pakeldamas akis.

- Ankstyva žiema tikriausiai bus,- Čarli šaipėsi.

- Aha,- nejusdamas merginos ciniško tono, jis priėmė temą kaip visiškai racionalią ir rimtą, patenkintas, kad apskritai yra apie ką kalbėti,- manau dar lapkritį sulauksime sniego.. Aš… man reikės nusipirkti žieminius batus.

- Jėga,- Čarli linksėjo taip pat įnirtingai,- na, kadangi tai išsiaiškinome…

Ji ėmė suktis ir Kriso rankos akimirksniu paliko kišenes, siekdamos sulaikyti merginą.

- Ei.

- Kas?- ji atkirto grubiai: dirbtinės šypsenos nelikę veide.

- Aš…- jis vėl žiobtelėjo, bet matydamas nekantrią merginos išraišką, skubiai paklausė,- ar tu pyksti ant manęs?

- Kodėl turėčiau pykti ant tavęs?- ji paklausė, sarkastiškai.

- Ne… Nieko..Aš…

- Jesus Retarded Christ, ką tu čia veiki?

- Aš… Aš pastebėjau, kad išvažiavai be meškino, o tu sakei, kad niekada niekur be jo nevyksi…- jis suvapėjo, viltingai žvelgdamas į jos veidą ir tikėdamasis, kad pasiteisinimas tiks.

Čarli nuleido akis į jo rankas, stebėdamasi, kaip apskritai Krisas atsimena tokius dalykus: ji yra sakiusi tai prieš milijonus metų. Vėl pakėlusi jas, paklausė:

- Tai kur jis?

- Kas?

- Meškinas.

Tarp jų įsivyravo tyla. Krisas garsiai nurijo seilę ir gūžtelėjo:

- Tik norėjau patikrinti, ar be išsiblaškymo nepamiršai ko nors iš ties svarbaus. Žinai, kokia tu būni,- jis nervingai nusijuokė. Smooth – mintyse pagyrė save.

Čarli akys klausė: „rimtai“? Ji linktelėjo, nurydama įžeidimą:

- Taip, su savimi gyvenu jau trečią dešimtį, žinau, kaip būna.

- Taigi,- jis linktelėjo,- turi dokumentus?

- Japs.

- Pinigų?

- Jap.

- Raktus?

- Aha,- ji patrepsėjo, pastebėdama, kad platforma beveik tuščia. Čarli nekantravo grįžti vidun. Daugiausiai dėl to, kad jos akyse ėmė kauptis ašaros dėl neišsipildžiusios fantazijos.

- Telefoną?- jis vėl klausė.

Ji vėl atsisuko, lėtai pakeldama ranką, ištraukdama telefoną pusiau, kad matytųsi, ir pamojuodama juo lėtai, demonstratyviai.

- Gerai,- jis linktelėjo, nervingai dairydamasis,- puiku.

- Puiku. Na, jei jau viskas…

Ji stabtelėjo, laukdama, kol Krisas pasakys ar padarys ką nors dar. Bet jo žvilgsnis prilipo prie stulpo netoliese, o lūpos buvo tvirtai suspaustos, tarsi būtų bandžiusios sulaikyti kokius nors žodžius. Ji apsisuko, iš karto susidurdama su uždarytomis traukinio durimis.

Mergina trinktelėjo delnu į stiklą, tikėdamasi, kad kas nors išgirs ir įleis iš vidaus. Ji negalėjo rasti būdo, o ašaros jau ėmė ristis skruostu. Trinktelėdama ir kakta, ji giliai įkvėpė. Kvapas liko sulaikytas, kai kažkas šiltas, tvirtas prisiglaudė iš nugaros.

Čarli užsimerkė, atpažindama krūtinę, rankas, apglėbiančias pečius. Jo delnas pasirėmė šalia Čarli delno ir ji turėjo sukąsti abi lūpas tarp dantų, kad nesuinkštų. Krisas iškvėpė oro kamuoliuką jai į plaukus ir priglaudė nosį, panikuodamas mintyse.

Ji jautė jo greitus iškvėpimus ant savo sprando, nugaros, vaikino krūtinei besikilnojant šalimais. Nusilaižydama lūpas nuo sūrių lašelių, ji atsilošė atbula ir lėtai atplėšė delnus. Jo rankos taip pat pajudėjo: pirštai ėmė slinkti metalinėmis durimis į šoną, kol sustojo ties kvadratiniu mygtuku ir spustelėjo jį.

Žinau, jūs pasiilgote jo taip pat. Pastarąją savaitę vos skyrių teįmečiau ir labai atsiprašau. Problema tame, kad prieš man išvykstant atostogų, bendradarbė irgi jas pasiėmė. Dirbau dvigubai daugiau, grįždavau išsunkusi ir naktim… ar drįsiu aprašyti… miegodavau! Miegodavau naktim! Tik naktim man ir tesirašo!

Štai kodėl Lali blogą apniko voratinkliai. O poryt išvažiuoju ir per atostogas kaži kaip bus su rašymu. Lietuvoje praleisiu visą mėnesį, grįšiu ir vėl dvigubos pamainos ir vėl bendradarbė išvyksta. O tada, po dar pusės mėnesio, mokslai kiekvieną dieną nuo aštuonių iki trijų ir tada į darbą…

Aš nenoriu jūsų gąsdinti, bet man pačiai baisu. Taigi laikom špygas, kad viskas būtų gerai.

Žadėjau šią naktį VS ir va, lūžtu. Fail.

Dabar, kadangi esu prasikaltusi, manau, galiu įmesti spoilerių. Beje, jų daug įmanoma sužvejoti čia http://www.formspring.me/Plunksna , kartu su visais atsakymais į visus klausimus.

Okei, VS > tai turi būti nuobodu. Dabar nuobodu. Bus nuobodu. Ema kurs naują gyvenimą, kas yra nuobodu. Bet po nuobodu ateis įdomu. Ema susikurs gyvenimą, kuriame jai nebus reikalingas Aleksas. Ji įsigis vaikiną, darbą ir visa kita. Radęs ją pavėluotai, jis turės daug paplušėti, kad prisikastų prie Ems. Ypač sunku, kai negali kerėti ar versti jos daryti, ko ji nenori.

Ir nereikia pamiršti, kad VS viskas visada yra ne taip kaip atrodo iš pirmo sykio. Vargšas Aleksiukas be visų slapstymųsi nuo teisėsaugos, vampyrų paieškų, mįslių aiškinimosi, Luiso vaiduoklio gainiojimo dar turės ir su pavydu tvarkytis. Hope, jis moka multi-taskinti.

Čarli > dabar ateis įdomiausia, bent jau man, istorijos vieta. Kada Čarli atskleidžia savo “išmintį” apie meilę, santykius ir t.t. Janas lūžta emociškai, jis nori Dani susigrąžinti, todėl kreipiasi į Šarlotę jos pamokų. Krisas, žinoma, neatsilieka, dvėsdamas iš smalsumo. Jis sako, kad tai dėl Skarlet ir niekas, išskyrus Čarli, juo netiki.

Pamokos, paskaitos. Atsiras Kriso tėvas, kuris sutvarkys jo reikalus su Universitetu. Atsiras Čarli tėvas ir atsiskleis visa paslaptis apie jos kilmę. Čarli aplankys tikriausiai ir mamą, kas nebus labai linksma.

Ir po tėvinių problemų turime Helouvyno vakarėlį. Kas sekė mano ats formsping, žino, kad tai pagrindinis istorijos lūžis. Turėsim Skarlet in da house, turėsim pilną, pilnutėlį, aistringą bučinį tarp Čar ir Kriso, turėsim visą didžiulę dramą ir nuo tos vietos jie virs Daniele ir Janu (pešis, ginčysis, taikysis ir iš naujo). Niekas nebeslėps jausmų. Kristoferis įdės į veiksmą visas pamokas, kurias kažkada Čarli dėstė jam ir Janui.

Ir pažiūrėsim, kas labiau užsispyręs: jaunas vyras, kuris PAGALIAU žino, ko nori, ar neracionali mergaitė, kuri, pasirodo, kolkas daug kalba, bet nei nenutuokia, kokie nesuvaldomi gali būti hormonai ir išdavikė - širdis. Ir kodėl jie dar nebus kartu? Iš kur audros? Tam yra priežastis, nebus iš lempos, skauto garbės žodis.

Klausimai, komentarai, keiksmai - viskas laukiama. Bet prieš užmėtant mane akmenimis, prašau, prisiminkit, kad visus jus skaitytojus labai branginu ir myliu.

Žiovulio nebesulaikanti, Lali

Na, kai ateina laikas planuoti laiką, pinigus, rašymą ar bet kokį kitą svarbų dalyką - I suck.
Bet pabandysiu laikytis šito plano, mat pranešus apie jį atsakomybė padvigubės.

Dabar turiu iilgą, saldžią pertrauką iki pat vasario septintos. Vis dar dirbu, vis dar miegu, vis dar per mažai valandų paroje, bet per šią pertrauką planuoju pabaigti IheartLillian.
Liksiu su Čarli! Kokią savaitę, kol neiškęsiu ir nepradėsiu mesti VS2… Jap, tą rašau, pažadas bus ištesėtas. Oficialiai turiu penkiolika užbaigtų skyrių, bet mesiu vieną į dieną (tikiuos laikas nepasivys brolio ir pertraukų nebus.)

VP mėgėjai tikriausiai tikėsis kažko panašaus į pirmą dalį. Aš bandžiau, prisiekiu, bandžiau. Bet dabartinis mano rašymas taaaaip skiriasi nuo tų laikų, kad žengti žingsnio atgal nebemoku. Darysiu ką galiu prastindama ir patogindama tekstą, kirpsiu smulkmenas, trumpinsiu skyrius, bet jis vis tiek gausis gausesnis nei ankščiau.. Sorr.

Jeigu kažkas perskaitė ir neeetgi turi klausimų, rėžkit čia arba http://www.formspring.me/Plunksna

Jei kažkas dar nori Gilės ir Manto, rašykit PM ;D

Vif moočmooč liov, Lali